Kas tai yra spartinimas (overclock’ingas)?

Paprastai tariant tai yra kompiuterio komponento veikimas didesniu dažniu, nei numatė gamintojas. Gali pasirodyti, kad spartinimas yra labai paprastas, tereikia pakeisti dažnio skaitinę vertę BIOS nustatymuose, tačiau kita vertus tai yra pavojingas ir atsakingas darbas. Taip pat kyla natūralus klausimas, jeigu lustas gali veikti didesniu dažniu, kodėl gamintojai neparduoda spartintų komponentų didesne kaina. Atsakymas yra aiškus, jei suprasime kaip mikroschemos yra gaminamos ir rūšiuojamos pagal spartą.

Mikroschemų gamyba

Integrinių grandynų ir kitų mikroprietaisų gamybai naudojami puslaidininkinės medžiagos lakštai . Įsivaizduokite mikroschemą kaip miestą – miestą be žmonių, bet spinduliuojantį gyvybe. Mikroschemoje rezistorius ir tranzistorius įsivaizduokime kaip pramoninius pastatus. Visa tai kartu sukuria vieną milžinišką tinklą. Mikroschemos infrastruktūra miesto keliais ir greitkeliais gabena didžiulius kiekius informacijos. Tobulėjant technologijoms namų dydis mieste tampa vis mažesnis, pastatų tankis didėja, taip pat didėja bendras jų kiekis. Tobulėja ir miesto keliai bei magistralės tarp miestų, jų pralaidumas gerėja. Būtent dėl specifinių silicio sąvybių ir technologijos tobulumo mikroschemos gali dirbti tam tikrame dažnių ruože, o per dideli dažniai sukelia didelį karštį, kuris iš esmės keičia silicio sąvybes.



Gamintojai dažniausiai gamina lustus, kurie dirba didesniais dažniais, nes visi lustai gaminami praktiškai vienodai. Taigi gamintojai dirbtinai sumažina lustų dažnius, tam kad patenkintų žemesnės klasės lustų poreikį. Tokia praktika labai palanki “overclockeriams”, kadangi kuriami os nebrangios ir turinčios mažus dažnius mikroschemos, kurios turi nemažą spartinimo potencialą.

Žinoma, ne visos mikroschemos yra gerai spartinamos. Kaip pavyzdį galime paimti kompiuterio procesorių. Procesoriaus kūrėjai nustato jo dažnį, pratestavus jį daugelį kartų. Dėl didesnio stabilumo dažniausiai dažnis būna mažesnis nei maksimalus įmanomas. Taigi lieka “laisvos vietos” spartinimui.

Anksčiau būdavo įmanoma spartinti visus procesorius didinant dažnio daugiklį. Tačiau atsirasdavo perpardavinėtojų, kurie spartino pigesnį procesorių ir parduodavo brangesne kaina. Tam kelią užkirto užrakinamas daugiklis, kuris neleidžia spartinti procesoriaus keičiant daugiklį. Žinoma, užrankintas daugiklis papiktino spartintojus, todėl tiek Intel tiek AMD turi procesorius su atrakintais daugikliais. AMD šiuo metu tokie procesoriai prie pavadinamo turi Black Edition prierašą, o Intel Sandy Bridge procesoriai turi papildomą raidelę K.

Procesoriaus spartinimo technika




Procesoriaus spartinimas įgyvendinamas dviem pagrindiniais būdais: keičiant FSB (pagrindinės magistralės) dažnį arba keičiant daugiklį, na ir keičiant abu parametrus kartu. Visų pirma reikia žinoti kaip apskaičiuojamas procesoriaus dažnis, kuris yra pagrindinis jo parametras. Formulė paprasta: FSB (MHz) x daugiklis=dažnis MHz. Kelti daugiklį yra lengviausias būdas: didinant jį,kyla tik procesoriaus dažnis. Keliant magistralės greitį pakinta procesoriaus “bendravimo” su kitais komponentais dažniai, dėl to gali kilti problemų, nes ne visi komponentai pritaikyti dirbti didesniais dažniais, tačiau magistralės greičio didinimas yra žymiai efektyvesnis už daugiklio didinimą. Geriau mažinti daugiklį ir didinti FSB dažnį, nes bus pasiektas didesnis galios prieaugis.

Spartinimo rekomendacijos

1) Spartinant procesorių pirmenybę teikite magistralės dažnio kėlimui, nes tai duos geresnį rezultatą, nei daugiklio didinimas.

2) Procesorių spartinkite tik mažais žingsneliais (~50-100MHz), nes smarkiai padidinus dažnį kompiuteris gali neužsikrauti, teks mažinti dažnį.

3) Prieš spartindami kompiuterio komponentus iš anksto pasirūpinkite atitinkamu aušinimu, spartintas kompiuterio komponentas išskiria daugiau šilumos.

4) Taip pat išauga ir elektros suvartojimas, todėl reikia atkreipti dėmesį ir į maitinimo šaltinio galią.

5)
6) Spartinimui paskirkite gerą pusdienį savo laiko, nes reikės dažnai restartuoti, testuoti ir visaip bandyti savo spartintą sistemą, kol rasite tinkamiausią variantą

7) Na ir paskutinis pats svarbiausias patarimas yra testuoti testuoti ir dar kartą testuoti, nes stabilumas yra svarbiau už didelį dažnį, jūsų kompiuteris visų pirma turi veikti be klaidų ir “lūžimų”, o testavimas būtent tai ir užtikrina.


Techninės įrangos įtaka spartinimui




Kai paspartinus procesorių nebeužsikrauna sistema, problema galibūti per mažas procesoriaus voltažas. Paspartintas procesorius naudoja daugiau elektros energijos, taip pat jam gali prireikti didesnės įtampos, kad veiktų stabiliai. Didesnė įtampa būtinai padidina procesoriaus kaitimą,todėl reikia galvoti apie atitinkamą aušinimą.

Svarbiausia kompiuterio dalis spartinimui yra pagrindinė plokštė. Jos kokybė labiausiai įtakoja spartinimo sėkmę. Turint omeny, kad spartintas procesorius sukuria mažiau “švarių” signalų, klaidingi signalai gali sukelti sistemos “pakibimą” ar “lūžimą”. Galimas ir atvirkščias variantas: spartintas procesorius yra jautresnis nestabiliems signalas gautiems iš pagrindinės magistralės ir gali “užlūžti”, jei pagrindinė plokštė siųs tokius signalus. Todėl visada pasirūpinkite aukštos klasės, žinomos firmos pagrindine plokšte skirta spartinimui.
Operatyvioji atmintis

Operatyviojai atminčiai (RAM) didelių reikalavimų nėra , tačiau spartinti RAM daugiau nei jų vardinis dažnis nėra patartina. Taip pat operatyviosios atminties spartinimas prideda labai mažai spartos, ypač žaidimuose.

Aušinimas

Aušinimas yra ypač svarbus spartintojams. Gamykliniai procesoriaus aušintuvai , žinoma netinka jūsų spartintam procesoriui.spartintos sistemos aušinimo sprendimų yra begalės.

Oro aušinimas

Šis būdas yra pigus, tačiau neitin efektyvus ir kelia nemažą triukšmą.
Aušinimas vandeniu

Šis variantas yra brangesnis nei aušinimas oru, o taip pat praktiškai begarsis, tačiau efektyvesnis. Taip pat yra tikimybė, kad pratrūkus vandens žarnelei gali būti užpilta jūsų pagrinindinė plokštė.
Termoelektrinis aušinimas

rečiau sutinkamas būdas, aušinimas paremtas Pelterio efektu, kai tekant elektros srovei susidaro temperatūrų skirtumas tarp dviejų metalo plokštelių. Tada karštis pašalinamas oro aušintuvu. Šio aušinimo minusas, kad jis pats sukuria daug šilumos.

Aušinimas skystu azotu, heliu

šis būdas yra skirtas aušinti ypač ekstremaliomis sąlygomis siekiant spartinimo rekordų.

Kiti aušinimo variantai

Ne visi išvardyti aušinimo būdai yra tinkami jūsų spartintam kompiuteriui. Populiariausias ir pigiausias yra aušinimas oru. Dažniausiai užtenka efektyvaus oro aušinimo, su variniu radiatoriumi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įprastai apkrautas procesorius turėtų nekaisti daugiau nei 60-70 laipsnių, priešingu atveju reikia efektyvesnio aušinimo, nes vėsesnis procesorius tarnauja žymiai ilgiau. Žinoma kaista ir kiti komponentai, pavyzdžiui, vaizdo plokštė, operatyvioji atmintis, kietasis diskas, pagrindinės plokštės lustų rinkinys ir kita, jiems taip pat reikia atitinkamo aušinimo, norint spartinant išgauti maksimalius rezultatus.

Spartinimo tikslai

Spartinta sistema visada veikia sparčiau nei veikianti stardantiniais dažniais. Didesnės spartos dažniausiai reikia naujuose žaidimuose ar kituose sunkiuose uždaviniuose. Žinoma dėl žaidimų protingiausia spartinti vaizdo plokštę tada gaunamas didžiausias spartos prieaugis. Nors kai kurie žaidimai yra reiklūs procesoriui, tačiau ir jiems vaizdo plokštės spartinimas turės didelės įtakos. Spartintas procesorius dažniausiai reikalingas darbui su galingomis programomis.

Sistemos spartinimas kainuoja sąlyginai mažai, tačiau gaunama daugiau galios iš tos pačios techninės įrangos. Tai yra būdas pagerinti seną kompiuterį neperkant naujų dalių.

Kitas tikslas yra entuziastų noras sužinoti kokiais maksimaliais dažniais gali dirbti procesorius ar visa konkreti sistema. Kompiuterių entuziastai dažniausiai naudojasi namų vartotojams neįprastomis technikomis ir vienetinėmis (“limited edition”) kompiuterių dalimis, todėl toks spartinimas yra labiau dėl sportinio intereso, nei dėl praktinio panaudojimo.

Spartinimo apribojimai




Kompiuterio komponentų spartinimas neišsprendžia daugelio su sparta susijusių problemų. Visada egzistuoja taip vadinamas “butelio kaklelis” (bottleneck), kuris stabdo visą procesą. Pavyzdžiui, paspartinus procesorių, programų užsikrovimas pagreitės nežymiai, o spartą ribojantis faktorius bus informacijos skaitymo iš kietojo disko sparta. Žaidimuose didžiausią darbą atlieka vaizdo plokštė, todėl procesoriaus spartinimas neduos apčiuopiamos naudos, jei vaizdo plokštė bus silpna.